suvalkatėti

suvalkatė́ti intr. menk. pasidaryti valkata, visišku liumpenproletaru: Tokie suvalkatė́ję i vaga, galia i žmogų užmušti – kas anims?! Krš. Suvalkatė́ję daba branginami labai (mokamos jiems bedarbio pašalpos) Rdn. \ valkatėti; suvalkatėti